Meilė... Dievų dovana...

Sventa.

Suteikianti mums ne tik sparnus ir prasme gyventi, bet sventa galimybe patiems tapti dievais,kurejais.

Taigi meile yra dievu malone. gaila, kad pasiekusi Zeme, ji pasiduoda materialiam laikinumo desniui.

Todel meile visada eina drauge su liudesiu. ir su nerimu. Su abejonemis - myli, o gal jau nebe? Su nemiga. Su kancia. Su praradimo baime. Ir vis delto saldus tas meiles skausmas. Jis gyvenima pripildo prasmes, energijos ir kurybos.

Gyvenimas be meiles kaip upe be tekmes. Kas atsitinka tokiai upei? Ji uzanka. Dingsta verzlus jos sniokstimas, nutyla malonus vandens ciurlenimas ir isnyksta salia jos gyvybes klegejimas.

Meile kaip sirdies perlas. kai i moliusko kriaukle vidun isibrauna smiltele, pazeistoje vietoje isauga nuostabus "shashas" - perlas. Perlas lyg sustingusi perlamutrine asara primena meiles spindesi ir grozi. Perlas tiesiogine prasme yra vaistas kunui. kaip ir meile. Mes ateiname i gyvenima per meile, gyvename ir kuriame is meiles, iseiname taip pat jos pakirsti.

Ir liudna tam, kas gyvenime nepatyre sio svento jausmo.

Liudna tam, kuris nesutiko savo antrosios puseles. Nors akimirkai.