istorija

Ligoninėj, vienoj palatoj, gulėjo du vyrai. Vienas iš vis jau prie mirties, na o kitas tai dar  svirduliavo, bet išgyti buvo vilties. Tas,kuris jau tuoj turės mirti,gulėjo prie vienintelio lango palatoj. Jis dažnai tam, kuriam dar buvo vilties išgyti, pasakodavo, ką mato. Pasakojo,kad prie ligonines pro langą jis mato nuostabu ežerą,kuriama plaukiojo gulbes, mato nedideli miškelį, mato ryškią saule ir mėlyną dangų. Nuo siu pasakojimu anas žmogelis jautėsi vis geriau.
Atsitiko taip,kad tas,kuris pasakojo,numirė. Likusi gyva perkėlė i jo vieta. Nusprendė ir jis pasižiūrėti, kas ten pro langą. Bet tik pakele galva ir išvydo aklina siena... Pasirodo,prie ligoninės visa laika stovėjo kitas pastatas,kuris uždengė visa vaizdą... Ligonis pasikvietė slauge ir paklausė:
- kaip čia yra? Dabar nieko nesuprantu. Tas žmogus, kuris čia gulėjo man pasakodavo,ką mato pro langą,o aš matau tik aklina siena...
- Taigi jis buvo aklas ir nieko negalėjo matyt.
Tada suprato žmogus, kad anas ligonis visa tai pasakojo tik kad palaikytu jo dvasia, kad padėtu išlikt optimistu.

Taigi,mielieji, ir jus stenkitės visur matyt tik gera ir tai parodyti, nustumdami visa, kas blogai, i antra planą!