Aiškiai danguje gimimo metu įrašyta žinia ne įtvirtina likimą (praeity padaryto gėrio ir blogio pasekmes), o skatina žmogų vaduotis iš tos vergijos. Visa, ką jis padarė, galima panaikinti. Tik pats žmogus buvo kūrėjas priežasčių tų pasekmių, kurios dabar vyrauja jo gyvenime. Žmogus gali nugalėti bet kuriuos trūkumus, nes, pirma, pats juos sukūrė savo veiksmais ir, antra, jis turi dvasinių turtų, nepriklausančių nuo planetų įtakos.
Dėl prietaringos astrologijos baimės žmogus tampa robotu, vergiškai priklausančiu nuo mechaninio aplinkos poveikio. Išmintingi žmonės perkelia savo ištikimybę nuo kūrybos į Kūrėją ir taip nugali savo planetas arba savo praeitį. Kuo daugiau žmogus suvokia savo vienybę su Dvasia, tuo mažiau jis priklauso nuo materijos. Siela visuomet yra laisva, ji nemirtinga, nes niekada negimė. Žvaigždės jos negali valdyti.
Žmogus yra siela ir turi kūną. Tinkamai suvokęs savo tapatumą, jis peržengia visas neįveikiamas kliūtis. Kol žmogus lieka paniręs įprastinėje dvasinės amnezijos būsenoje, jis neišsivaduoja iš subtilių aplinkos pančių.
Dievas yra darna. Su juo susiliejęs ieškantysis visada elgsis dorai ir teisingai. Jo veiksmai bus tinkamai ir natūraliai suderinti pagal astrologinius dėsnius. Po gilių maldų ir meditacijos ieškantysis prisiliečia prie dieviškos savo sąmonės; nėra didesnės galios už šią vidinę apsaugą.
Tik savo tikslą pasiekęs keliautojas gali išmesti visus žemėlapius. Kelionės metu jis stengiasi eiti kuo trumpesniais keliais. Senovės rišiai atrado daugybę būdų, kaip sutrumpinti žmogaus tremtį iliuzijų pasaulyje. Karmos dėsnis turi tam tikrų mechaniškai veikiančių bruožų, kuriuos galima meistriškai pakoreguoti išminties dėka.
Visų žmogaus ligų priežastis yra visatos dėsnių pažeidimas. Šventraščiai nurodo, jog žmogus turi paisyti gamtos dėsnių ir neabejoti Dievo visur buvimu. Jis turi sakyti: „Viešpatie, tikiu Tavimi ir žinau, jog gali man padėti, bet ir aš pats darysiu viską, kad panaikinčiau bet kokį savo padarytą blogį". Yra daugybė būdų, kaip galima sumažinti ar net panaikinti neigiamą blogų praeities veiksmų poveikį: malda, valios jėga, jogos meditacija, šventųjų patarimais ar naudojant astrologines apyrankes.
Lygiai kaip name galima įmontuoti varinį strypą žaibui sugerti, taip kūno šventyklai galima padėti įvairiomis apsauginėmis priemonėmis. Prieš šimtmečius mūsų jogai atrado, jog gryni metalai skleidžia astralinę šviesą, kuri stipriai neutralizuoja neigiamą planetų poveikį. Visatoje nuolatos cirkuliuoja subtilūs elektriniai ir magnetiniai spinduliai; kai žmogaus kūnui kažkas padeda, jis nesupranta; kai kūnas suskyla, jis vis dar nieko nežino. Ką gi toks žmogus gali padaryti?
Į šią problemą dėmesį atkreipė mūsų rišiai (išminčiai). Jie atrado, jog naudos galima gauti ne tik iš metalų derinių, bet ir iš augalų ir labiausiai iš tikrų brangakmenių - ne mažiau kaip dviejų karatų. Apsauginis astrologijos pritaikymas retai kada buvo tyrinėjamas už Indijos ribų. Vienas mažai žinomas faktas yra tas, kad brangakmeniai, augalai ar metalai neduos jokios naudos, jei nebus naudojamas labai konkretus jų svoris ir jei jie nebus nešiojami arti odos.
Aš supratau, jog žvaigždžių pranašystės žmogaus gimimo dieną dar nereiškia, jog jis yra savo praeities marionetė. Žvaigždžių informacija greičiau yra smūgis savigarbai, nes pats dangus nori sužadinti žmogaus pasiryžimą išsilaisvinti iš bet kokių suvaržymų. Kiekvieną žmogų Dievas sukūrė kaip sielą, apdovanojo individualumu ir taip suteikė galimybę būti esmine visatos atrama ar parazitu. Jei žmogus panorės, laisvė bus galutinė ir betarpiška, ji priklausys ne nuo išorinių, bet nuo vidinių pergalių.
Šri Juktešvaras 24 tūkstantmečių ekvinokcinį ciklą matematiškai pritaikė mūsų laikams. Šis ciklas dalijamas į Kylančią ir Besileidžiančią arkas, kiekviena turi po 12 tūkstantmečių. Kiekvienoje arkoje yra keturios jugos, arba amžiai, vadinamos Kali, Dvapara, Treta ir Satja. Graikų mitologijoje jas atitinka Geležies, Bronzos, Sidabro ir Aukso amžius.
Įvairiais skaičiavimais mano guru nustatė, kad paskutinė Kylančios arkos Kali juga, arba Geležies amžius, prasidėjo maždaug 500 mūsų eros metais. 1200 metų trukęs Geležies amžius buvo materializmo laikotarpis ir baigėsi maždaug 1700 mūsų eros metais. Tada prasidėjo 2400 metų truksianti Dvapara juga, susijusi su elektros ir atomine energijomis, telegrafu, radiju, lėktuvais ir kitais kosmoso dematerializatoriais.
4100 metais prasidės 3600 metų truksianti Treta juga, kuri išsiskirs telepatiniu bendravimu. 4800 metų truksiančios Satja jugos metu, kuri bus paskutinė Kylančios arkos grandis, žmogaus išmintis pasieks apogėjų, jis viską dirbs tik harmonijoje su dieviškuoju lygmeniu.
Paskui pasaulyje prasidės 12 tūkstantmečių truksianti Besileidžianti arka, prasidėsianti 4800 metų Aukso amžiumi. Tuo metu žmogus pamažu paskęs nežinojime. Šie ciklai yra amžini majos ratai, fenomenalios visatos kontrastai ir reliatyvumas. Vienas po kito žmonės pabėga iš dualumo kūrybos kalėjimo, kai tik atranda dievišką savo sąmonės vienybę su Kūrėju." Paramhansa Jogananda ----
„Yra dar ir gilesnė astrologija, nepriklausoma nuo kalendorių ar laikrodžių duomenų. Kiekvienas žmogus yra Kūrėjo dalis, arba Kosminis žmogus, todėl kaip turi žemiškąjį, taip ir dangiškąjį kūną. Žmogaus akys fiksuoja fizinę formą, bet vidinė akis prasiskverbia daug giliau - net iki pačios visatos struktūros, kurios integrali ir individuali dalis yra žmogus."
Astrologas Šri Juktešvaras„Išorinis ritualas negali sunaikinti nežinojimo, nes jie abu neprieštarauja vienas kitam, - tik aiškiai įsisąmonintos žinios griauna nemokšiškumą.
Žinios negali atsirasti vien tik klausiant: „Kas aš esu? Kaip atsirado ši visata? Kas yra jos kūrėjas? Kokia yra pagrindinė jos atsiradimo priežastis?" Klausimai teisingi, bet intelektas negali į juos atsakyti, todėl rišiai (išminčiai) išplėtojo jogą - dvasinių dalykų techniką."
Šankara Iš knygos Paramhansa Jogananda "Jogo autobiografija"