77427mldak207to.gif
A.Francas
Gyvendamas žmogus paprastai nepastebi, kaip kasdienybė įtraukia į savo sūkurį. Jos verpete nekyla jokių abejonių, stebėjimasis pasauliu kažkur pranyksta - tiesiog džiaugiamės šia akimirka, šia diena. Tačiau mes gyvendami visuomet esame įvairiose situacijose. Jos keičiasi, nebepasikartoja; esama tokių, kurias vokiečių filosofas Karlas Jaspersas vadina ribinėmis situacijomis. Tai tokios situacijos, kurių mes negalime nei išvengti, nei pakeisti: kančia, kova, kaltė ir mirtis. Atsidūręs neįprastoje padėtyje, žmogus tarsi prabunda. Kažkas viduje mums sako, kad gyvenimas - didžiulė paslaptis. Pasaulis yra mįslingas ir mistiškas, nėra savaime suprantamas. Ribinėje situacijoje žmogus aštriai pajunta, jog jis nėra savosios būties šaltinis.
Savo patyrimo pasaulį žmogus išgyvena ne kaip savaime suprantamą, o kaip nuostabą keliantį dalyką. Jis nustebęs klausia, „kas yra mane supančio pasaulio priežastis, kodėl apskritai kas nors yra? Kodėl aš esu, užuot iš viso nebuvęs?" Tai filosofiniai klausimai, sukelti nuostabos, kuriuos uždavę, priartėjame prie filosofijos.
Jau Platonas ir Aristotelis klausė apie tą žmogaus akstiną, kuris duoda pradžią filosofijai. Jų nuomone, filosofija prasideda nuo nuostabos.
„Nes nuostaba ir anksčiau, ir dabar skatina žmones filosofuoti... O kas klausia ir stebisi, tas jaučiasi nežinąs... Taigi norėdami išsivaduoti iš nežinojimo, jie ėmė filosofuoti..." (Aristotelis, Metafizika)